Knyga parašyta 1983, o lietuviškai išleista 2001 metais, bet joje išsakytos mintys skamba taip, lyg būtų parašytos dabar. Beje, knygos autorė su savo vyru už jų bendrą veiklą ir parašytas knygas apdovanoti Nobelio taikos premija.
Knygoje nagrinėjama daug įvairių temų - pagarba vaikams, reagavimas į jų klaidas, daug kasdieniškų patarimų, padedančių auginti laisvus ir savarankiškus vaikus.

Štai, pavyzdžiui, ką knygos autorė sako apie SAVIGARBOS ugdymą:
"TĖVAI TURI UGDYTI TRIS PAGRINDINIUS VAIKO ASMENYBĖS BRUOŽUS - SAVARANKIŠKUMĄ, TEIGIAMĄ SAVĘS VERTINIMĄ IR INDIVIDUALUMĄ. Šios trys savybės lemia, ar vaikas bus laimingas, gyvenimo pilnatvę jaučiantis žmogus, su kuriuo malonu bendrauti. (...) Teigiamas savęs vertinimas yra svarbi sąlyga būti laimingam. Teigiamai save vertinantis individas yra patenkintas, kad yra būtent toks, koks yra. Jis su pasitikėjimu tvarko savo gyvenimą. Jo nepersekioja pavydas ar nesaugumo jausmas (...).
Reikia laiko, kol maži vaikai suvokia, kad jie skiriasi nuo jį supančių žmonių. Žinoma, tai vyksta palaipsniui - iš pradžių vaikas pradeda skirti žmones nuo negyvų daiktų, paskui suvokia, kad jis pats yra kažkas atskira. Į antrųjų gyvenimo metų pabaigą mažylis visiškai įsisąmonina savo individualumą, bet kaip jis atrodo pradeda įsivaizduoti gerokai anksčiau. Tas jo kuriamas savo paties įvaizdis tiesiogiai priklauso nuo jį supančių žmonių. Jei vaikas yra mylimas, dažnai myluojamas, džiaugiamasi kiekviena jo šypsena, tai jis jaučiasi esąs reikalingas ir brangus. Vaikui augant, besivystantys jo sugebėjimai daro poveikį ir jo įvaizdžiui. Būtent tuo metu labai svarbu leisti vaikui spręsti ir veikti savarankiškai, kad jis galėtų didžiuotis pats tvarkąs savo gyvenimą."